www.studyinlithuania.com

Studijos Lietuvoje yra puikus pasirinkimas,

 jei esate neabejingi savo ateičiai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – prestižinis, šiuolaikinis, vienas didžiausių Lietuvos universitetų, teikiantis kokybiškas studijas, pagrįstas moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi. Jūsų ateitis kuriama čia!

Daugiau informacijos apie  Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijas galite atsisiųsti  žemiau esančioje nuorodoje.

Universitetines studijos Lietuvoje.doc

Redaktorius:

Audrius Geležinis

Belaukdami nuotaikingųjų svečių nutarėme pasidomėti, ką jie mano apie emigraciją, tariamą (ar tikrą?) lietuvių niūrumą bei kokie jų planai lietingoje Škotijoje. (Kalba netaisyta)

Sakoma, kad lietuviai – niūri tauta. Ką manote apie tautiečių humoro jausmą? Ar dažnai susilaukiate kritikos dėl savo pokštų?

Neįtiksi juk kiekvienam. Juk pats Jim Carey turi irgi haterių (angl. Hate – nekęsti red.p.). Humoro jausmo didžiausias nešėjas yra Justinas Jankevičius, jis oficialus komikas Lietuvoje. Bet betkokiu atveju Radistų pagrindinis arkliukas yra skambučiai, pajuokavimai su pašnekovais. Nuo pat 2007 metų Radistų atsiradimo – mes skambiname ir juokaujame. Esame paskaičiavę, jog jau per tuos metus skambinome daugiau nei 7000 kartų.

Kodėl „Radistai“ ruošiasi užkariauti Škotiją? Tai – tautiečių vienijimas ar Lietuvos klubai jau pasidarė per ankšti?

Tiesiog, sulaukiame nemažai laiškų iš tautiečių, kurie gyvena kitur. Mato mūsų video, girdi nuogirdas apie buvusius vakarėlius Lietuvoje, galų gale klauso ZIP FM radijos internetu ir girdi, kaip mes garsiai šūkaujame apie tūsus, kuriuos rengiame. Smagu, sulaukti kvietimo atvykti į kitą šalį, pas saviškius. Praeitą mėnesį lankėmės Londone, sulaukėme virš 500 lietuvių. Dainavom, šokom ir šypsojomės visi kartu, gavosi tikras lietuviškas žyburėlis Londone. Labai tikimės puikių emocijų ir Škotijoje.

Ką manote apie Lietuvių bendruomenes užsienyje? Laiko švaistymas ar būtinybė?

Būtinybė J Pernai Jonas lankėsi JAV. Čikagoje aplankė lietuvių mokyklą, kurioje savaitgaliais mokosi daugiau nei 500 vaikų: istorijos, lietuvių kalbos.. JAV gyvenantys lietuviai jungiasi į bendruomenes ir nuveikia labai daug teigiamų dalykų išsaugodami tradicijas. Manome, užsienyje gyvenantys lietuviai daug daugiau domisi kas susiję su Lietuva, nei kai kurie gyvenantys čia.

Koks jūsų požiūris į emigraciją?

Šiais laikais tai normalus ir globalinis procesas. Amerikoje ar Jungtinėje Karalystėje tautos taip susimaišę, ir verda didžiuliame katile. Mums labai smagu, kad Lietuvoje mes turime tą tikrą lietuvį. Nors tai irgi laiko klausimas. Svarbu, kad Lietuva neišnyktų iš Pasaulio žemėlapio. O emigruoti jauną, bręstantį jaunuolį, mes visada raginame ir per savo laidas. Siūlome neskubėti stoti į universitetą, kad tik įstoti. Verčiau, metus ar porą metų pakeliaut – pažint ir ramiai nuspręst, ko tu nori.

Ar januoliai studijuojantys užsienyje po studijų turėtų grįžti į Lietuvą?

Svarbu nepamiršt gimtosios šalies, kalbos. Šių laikų žmonės keliauja, gyvena, dirba kitose šalyse. Vyksta globalinis procesas. Gal greitu metu ir Lietuvos krepšinio rinktinę sudarys juodaodis ar azijos kraujo turintis krepšininkas.

Jei būtumėte emigrantai, ko labiausiai pasiilgtumėte gyvendami užsienyje?

Internetas sukūrė idealias sąlygas pasiekt savo namus, kad ir kur bebūtum. Lietuviškų prekių irgi galima bevargo įsigyti Londone ar Čikagoje. Net lietuviškus TV kanalus gali matyt, bet kur bebūnant. Labiausiai manau pasiilgtume gyvo bendravimo su draugais ir tėvais. Arba tiesiog pabuvimo savo namuose, kur užaugai.

Kokia situacija Lietuvoje jus priverstų emigruoti į kitą šalį?

Jei ZIP FM perkeltų į …

Ką žinote apie škotus? Ar nebijote, kad dėl specifinio jų kalbos akcento liksite nesupratę, ką jums sako?

Labai norime išgirsti tikrąjį jų akcentą. Škotija mums asocijuojasi su viskiu. Kaune užsukame į viskio barą. Esame degustavę daugybę labai skanių ir prabangių viskių iš Škotijos. Turime susirašę pavadinimus, kurių ieškosime Škotijoje.

Kokių staigmenų turite paruošę Aberdyno lietuviams?

Savo klausytojams iš Škotijos atvešime specialių dovanų iš ZIP FM. Lietuviška produkcija. Mūsų žvaigždūnas Justinas Jankevičius suskels labai juokingą lietuvišką stand up’ą. O mes DJ Radistai – padarysim šokius iki ryto. Dainuosim, kelsim rankas ir šypsosimės visi. Lietuvišką balių organizuosim.

Tai mūsų pirmas vizitas Škotijoje. Ačiū, draugams, kurie prisideda prie mūsų atvykimo. Jie pasirūpino, kad mūsų kelionė būtų ir „kultūriška”. Lankysim istorines vietas, ypač norim pamatyt tą iš filmų matytą kraštovaizdį.

Taigi, pozityviai nusiteikę triname rankas ir nekantriai laukiame „Radistų“! Tautiečiai, jau pats metas atsidaryti savo spintas ir nupūsti dulkes nuo old school stiliaus batelių, nes balandžio 21-ąją „Tunelius“ užplūs tikri gangsteriai, pasiruošę trypti „House“ muzikos ritmu!

Straipsnį paruošė: Adelina Kiškytė.

Skelbiama visuotinė tautiečių mobilizacija. Balandžio 21d. visų Škotijoje reziduojančių lietuvių keliai ves į Aberdyno klubą „The Tunnels“. Radijo stoties „Zip FM“ žvaigždės jau dabar perspėja britų salose esančius tautiečius ruoštis ir puoštis.

Jovani & Rolandas Mackevičius DJ Set
http://www.facebook.com/​radistai.zipfm

Justinas Jankevičius Special stand up
http://www.youtube.com/​watch?v=X5bQBtt3m8Y

Loca
https://www.facebook.com/​LOCADJ

Carl Gooden
https://www.facebook.com/​carl.gooden.official

Muzika: House, DeepHouse, ProgressiveHouse

Vieta: „The Tunnels”, Carnegies Brae, Aberdeen AB10 1BF

Durys: 22.00 – 3.00 val.

Kaina:
Pirmi 50 – £5
Vėliau – £7

Bilietai: https://​www.theticketsellers.co.uk/​tickets/​radistai-ukariauja-kotij/​10020700

Bilietai prie durų £10

Daugiau informacijos renginio facebook puslapyje

Dress code: Gangster (old skool)

Vakaras prasidėjo prieš pat renginį studentų pagamintais lietuviškais cepelinais ir kepta duona. Pirštus apsilaižė ne tik seniai mamytės maisto gavę lietuviai, bet ir latviai, estai, lenkai, amerikiečiai. Ne vienam lietuviui teko pasakoti užsieniečiui kaip pagaminti patiekalai.

Renginio vedėjams tarus sveikinimo žodį susirinkusiesiems, renginio maratoną atidarė merginų choras su daina „Saulutė nusileido“ ir sutartine „Saulutė tekėjo“. Pusračiu sustoję žiūrovai pritarė, kartu lingavo, o veidai švytėjo – buvome Edinburge, bet kartu ir namie, Lietuvoje.

Kadangi prie renginio organizavimo prisidėjo Slavų ir Baltų šalių bendruomenė, toliau vykęs Protmūšis pažėrė 30 klausimų apie Baltijos šalis. Dalyviams teko susiburti į grupes ir pasukt galvas atsakant į smagius bei rimtus klausimus. Tad laimingos tos komandos, kuriose buvo bent po vieną kiekvienos šalies atstovą, na o laimėtojai buvo apdovanoti.

Vėliau merginų choro atliktos dainos „Raudoni vakarai“ (aut. Ieva Narkutė) ir „Arbata“ (aut. S. Mykolaitis) salėje sukūrė lietuvišką vakaronės atmosferą, kurią vėliau kaitino šokiai – didžiausia vakaro atrakcija. Šokėjų pora išjudino visus iki vieno, pasipuošusi tautiniais drabužiais specialiai renginiui atsiųstais Marijos ir Kęstučio Simanavičių. Neliko abejingų polkutei ratuku, sukinukams už parankių, žilvičiui ir dar galybei kitų žingsnelių. Visi šoko kaip mokėjo, devintas prakaitas varvėjo. Neretas lietuvis yra šokęs liaudies šokius, tad ši šventės dalis buvo it atgaiva širdžiai.

Šventė nesibaigė šokiais – buvo suorganizuotos įnirtingos kiaušinių ridenimo varžybos. Pirmasis sėkmingas Edinburgo Universiteto Lietuvių Bendruomenės kultūrinis renginys baigėsi iki išnaktų skambant lietuviškoms pop-dainoms, o svečiai vis dar mini savo įspūdžius. Tarptautinių santykių ir teisės pirmo kurso studentė iš Jungtinių Valstijų Emily Yarrington po renginio neslėpė susižavėjimo: „Niekur nekeliaudami vienam vakarui atsidūrėme Lietuvoje. Maistas – nuostabus; net nesuprasdama lietuviškų dainų prasmės mėgavausi stebuklingu skambesiu ir merginų dainavimu. Na, o šokiai buvo tokie trankūs, kad tikrai galėtų varžytis su triukšminguoju Keiliu (škotų nacionalinis šokis)!“

Tekstą rengė:  Kornelija Suveizdytė

Nuotraukos: Jonas Simanavičius

„Kiek man yra žinoma, skrydžių į Edinburgą yra atsisakoma nuo žiemos sezono“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Oro uosto vadovo žiniomis, šios krypties yra atsisakoma dėl to, kad skrydžių bendrovė mažina skrydžių į Edinburgo oro uostą, o šis mažinimas atsiliepia ir Kaunui.

Kol kas, anot A. Šliūpo, yra žinoma, jog pigių skrydžių bendrovė Kaune planuoja atsisakyti tik vienos krypties.

Į Edinburgą lėktuvai iš Kauno kyla du kartus per savaitę: ketvirtadieniais ir sekmadieniais.

„Ryanair“ atsisako 8 maršrutų

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė ir toliau mažinanti darbo apimtis Edinburgo oro uoste, skelbia BBC.

Oro linijų atstovai teigia, jog nuo 2012 metų spalio bus atsisakyta 8 maršrutų, o skrydžių per savaitę sumažės net 60-ia.

Vasarį „Ryanair“ atsisakė penkių skrydžių iš vasaros tvarkaraščio – taip nuspręsta po žlugusių derybų su operatoriumi BAA dėl oro uosto mokesčių.

Edinburgo oro uosto vykdomasis direktorius Jimas O‘Sullivanas sakė: „Aišku, kad esame labai nusivylę, jog „Ryanair“ pranešė besitraukiantis iš Edinburgo“.

„Tai buvo tikėta, nes panašius veiksmus jie atliko praeitų metų žiemos tvarkaraštyje. Tačiau mūsų pozicija nesikeičia. Labai stengėmės tartis su „Ryanair“, tačiau bendro sutarimo rasti, deja, nepavyko“, – sakė oro uosto vadovas.

„Ir toliau nesutiksime su jų noru nemokėti sutartų oro kontrolės mokesčių, kuriais moka kitos oro linijos“, – patikino J. O‘ Sullivanas.

Šią vasarą keli tūkstančiai pasaulio lietuvių jaunimo atstovų atvyks į Lietuvą ir čia surengtame forume dalysis mintimis ir idėjomis, kaip kurti modernią valstybę.

 Jie nori ir turi ką pasakyti Lietuvai, tačiau klausia: ar pati valstybė ir jos žmonės yra pasirengę priimti jų idėjas bei vakarietišką patirtį, ar ir šis susitikimas liks tik gražiu kelių dienų renginiu, po kurio visi pasklis po pasaulį kas sau?

Liepą į Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą planuoja atvykti apie 3 tūkstančius dalyvių iš 27 pasaulio šalių. Daugelis iš jų gimė ar mokslus pradėjo eiti ne Lietuvoje. Toks dalyvių skaičius – puikus šį renginį organizuojančios Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pastangų įvertinimas, nes, pavyzdžiui, atvykusieji į Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF), vykusį 2009 metų liepą, buvo skaičiuojami tik šimtais.

Lietuvos interesas labai aiškus – pritraukti išsilavinusius, turinčius vertingos patirties pažangius žmones. Tačiau kodėl Lietuvos gerovė turėtų rūpėti jauniems žmonėms, gimusiems jau ne Lietuvoje ar iš čia išvykusiems dar vaikystėje? Arba – kodėl pasaulio piliečiams turėtų rūpėti strateginiai mūsų valstybės reikalai?

Lietuva jų negąsdina

PLJS atliko Sizifo darbą, kviesdama jaunimą „bent trumpam grįžti į Lietuvą“: rašė laiškus, skambino, bendravo su lietuvių jaunimo sąjungomis, kurios veikia 30 šalių. Šio renginio ambasadoriai dalyvių sąrašą pildo iki šiol, skleisdami žinią apie „Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą 2012“.

Vienas iš jų – Ray Bartkus, žinomas dailininkas ir vienas populiariausių JAV iliustruotojų, sako, kad išeivijos jaunimas geranoriškai žiūri į Lietuvą, todėl svarbu, kiek pati Lietuva yra pasirengusi jam atsiverti: „Aš kalbėjausi su 17–25 metų žmonėmis, kurie mokosi ar yra ką tik baigę įvairius pasaulio garsius universitetus ar mokyklas. Pačiam buvo įdomu, koks yra šių žmonių požiūris į tėvų žemę, ar jie norėtų važiuoti gyventi į Lietuvą. Visi jie yra gimę Amerikoje, lietuviškose šeimose, arba Lietuvoje, bet į pirmą klasę pradėję eiti Amerikoje. Nors apklaustųjų skaičius nebuvo didelis, bet galiu daryti kai kuriuos apibendrinimus.“

R.Bartkus pats daugiau nei 20 metų gyvena Niujorke. Jo manymu, vaikas, pradėjęs ir baigęs mokyklą Amerikoje, kultūriniu požiūriu yra amerikietis, nesvarbu, kokioje šeimoje jis būtų gimęs.

PLJS ambasadorius, tuos pačius klausimus pateikęs jaunuoliams, kurie pradėjo eiti į mokyklą dar Lietuvoje ir tik paauglystėje persikėlė gyventi į Ameriką, sulaukė kiek kitokių atsakymų.

Tai, pasak R.Bartkaus, rodo, kad jų patirtis, įgyta Lietuvoje, formuoja kitus mąstymo stereotipus, be to, jie, kaip ir jis pats, vis dar balansuoja tarp Lietuvos ir Amerikos: „Manau, kad Lietuvai būtų labai naudinga patirtis jaunuolių, kurie gimė ir užaugo amerikiečiais. Jų pasaulėžiūra skiriasi nuo lietuviškos mąstysenos, todėl atvertų Lietuvai naujas pasirinkimo galimybes.“

Paklaustas, kas šiems jauniems žmonėms yra Lietuva, R.Bartkus atsako, kad paprašė parašyti penkis žodžius, kurie, jų nuomone, geriausiai apibūdintų Lietuvą, ir taip bandė sudėlioti gal ir šiurkštoką, tačiau sąžiningą Lietuvos įsivaizdavimo portretą.

„Tik vienas iš kalbintųjų šio atsakymo grafą paliko iškalbingai tuščią. Kiti rašė: tėvynė, žalia, maža, unikali, išdidi, graži, turtinga savo istorija, intriguojanti, nepakankamai įvertinta, rami, užstrigusi laike, pasipūtusi (arogantiška), patriotiška, susiskaldžiusi, tamsi, daug negatyvumo, beviltiška, turinti galimybių, gyvybinga, daug gamtos, per daug gerianti, restauruojama, mylinti krepšinį, laisva, užsispyrusi, turtinga savo kultūra, besivystanti ir, žinoma, – smagi“, – kalba R.Bartkus.

Jis nurodo, kad paskutinis apibūdinimas yra labai amerikietiškas – „fun“.
Taigi, spektras yra gana platus ir įvairiaspalvis, liudijantis apie jaunų žmonių susidarytą pakankamai trimatį Lietuvos įvaizdį.

„Taip pat klausiau, ar jie sutiktų keleriems metams atvykti į Lietuvą padirbėti verslo ar akademinėje sferoje arba kurti savo projektus. Net 80 proc. apklaustųjų atsakė, kad jie palankiai vertina galimybę Lietuvoje siekti profesinių tikslų. Kiti nevažiuotų, nes Lietuvoje nėra galimybių pritaikyti jų specialybių. Tik vienas atsakė aiškiai „ne“, – vardija R.Bartkus.

Amerikos pavyzdys

PLJS ambasadoriaus manymu, šie rezultatai liudija apie išeivijos jaunimo geranorišką požiūrį į Lietuvą ir jeigu valstybės vairininkų norai pritraukti išeivijos jaunimą nėra tik vienadienė politinė akcija, tokie atsakymai turėtų nuteikti optimistiškai.

Štai R.Bartkaus apklaustas išeivijos studentas Dovas Bukauskas rašo: „Tobulinkite valdžios aparatą taip, kad Vyriausybės pareigūnai būtų įpareigoti darbą atlikti teisingai ir efektyviai. Kalbos jau virsta realybe, bet vis dar ne taip greitai, kaip norėtųsi.“

R.Bartkus viliasi, kad susitikimo dalyviai pareikalaus iš politikų sprendimų, kurie galėtų padėti skatinti išeivijos jaunimą atvykti į Lietuvą ir savo žiniomis bei patirtimi daryti įtaką jos ateities raidai.

Bet ar kai R.Bartkus kviečia jaunus žmones atvyti į Lietuvą kalbėtis apie mūsų valstybės ir tautos reikalus, ieškoti tam tikrų sprendimų, šie nepaklausia – o kodėl mums tai turėtų rūpėti?

„Sutinku, šie jauni žmonės Lietuvai nėra skolingi. Jie yra gimę, užaugę ir išsimokslinę Amerikoje. Tai šalis, kurioje mokslas universitetuose yra mokamas ir tai yra didelė jų pačių ir jų tėvų investicija, dažnai paremta paskola, kurią reikės grąžinti. Ši aplinkybė taip pat lemia pasirinkimą. Pripažinkime, jiems sunku tikėtis kažkokios apčiuopiamos finansinės naudos iš darbo Lietuvoje. Be to, gabiausius studentus, kurie baigia geriausius universitetus, vilioja ir garsiausios Amerikos ir viso pasaulio kompanijos. Lietuvai, kurios rinka tokia maža, su jomis dirbti yra sunku“, – aiškina pašnekovas.

Vis dėlto, anot jo, visada galima surasti abipusiai naudingas bendradarbiavimo sąlygas: „Kalbėtis reikėtų pradėti su paaugliais, o gal ir dar su jaunesniais. Čia, Niujorke, esu sutikęs daug jaunimo iš Lietuvos. Jie atvažiuoja į JAV dirbti įvairių vasaros sezoninių darbų. Tai yra JAV valstybės departamento finansuojama programa, kuri leidžia vaikams iš viso pasaulio susipažinti su Amerika, bendraamžiais, ir kartu padėti verslams, kuriems vasarą reikia daugiau darbo rankų. Apie panašias Lietuvos iniciatyvas neteko girdėti. Užmezgus ryšius su paaugliais, vėliau – per universitetus ar verslo kompanijas – bendradarbiavimą galima gilinti organizuojant idėjų inkubatorius, dalijantis reikiama teisine ir verslo informacija. Taip būtų sukurta kūrybinga, atvira ir tolerantiška terpė, kuri trauktų jaunus pasaulio talentus ir nebūtinai tik lietuvių kilmės.“

Svarbiausia – atsiverti

Beveik visi R.Bartkaus kalbinti pašnekovai vienbalsiai kartojo žodį „internship“, kuris lietuviškai reiškia „stažuotę“ arba „praktiką“.

Jis pateikia ištrauką iš studento Simono Glinskio atsakymo: „Lietuviai nesupranta, kokia yra iš tikrųjų stažuočių esmė. Lietuvos Vyriausybė turėtų padėti įvairioms pramonės šakoms, subsidijuodama kai kurias stažuočių programas. Tai būtų naudinga ir studentui, ir darbdaviui. Aš manau, kad stažuočių programos, pagal kurias lietuviai iš JAV galėtų dirbti ir tuo pačiu metu tyrinėti Lietuvą, leistų susipažinti ne tik su protėvių žeme, bet suteiktų ir praktinės patirties vis didėjančioje globalizacinėje visuomenėje.“

Amerikos mokyklose ir universitetuose yra beveik privaloma važiuoti į kitas šalis dirbti ir mokytis. R.Bartkaus sūnus, dar mokydamasis gimnazijoje, vieną vasarą važiavo į Prancūziją, kitą – į Angliją dirbti archeologiniuose kasinėjimuose. Kai jis studijavo Harvardo universitete, visas vasaras praleido Indijoje, Meksikoje ir Argentinoje, dirbdamas mikrofinansų srityje.

Visi kalbinti jaunuoliai, anot R.Bartkaus, yra tikrai pasididžiavimo verti šviesuliai ir jų indėlis Lietuvai būtų be galo vertingas. PLJS ambasadorius sako, kad pastaraisiais metais sutinka daug šviesių jaunų žmonių, kurie iš Lietuvos į JAV atvyksta kurti savo ateities.

„Priežastys, kurios gena jaunimą iš Lietuvos, yra labai panašios į priežastis, dėl kurių išeivijos jaunimas negrįžta. Lietuva sugebės pritraukti jaunimą tik tuomet, jei pati atsivers pasauliui, arba, kaip rašo viena iš mano kalbintų studenčių Gabija Blaudžiūnas, bus užmegzti ryšiai. Tam būtina tolerantiška kultūrinė ir verslo aplinka, lanksti politika ir skaidrūs jos vykdymo mechanizmai. Nė vienas jaunuolis, su kuriuo bendravau, nereikalavo kažkokių išskirtinių sąlygų ar naudos, nes kiekvienas iš jų gali susikurti norimą gerovę bet kurioje pasaulio šalyje“, – vardija R.Bartkus.

Ekonomikos bakalaurė Austėja Vidugirytė R.Bartkui irgi parašė savo patarimus Lietuvos valdžiai: „Sudarykite palankesnes sąlygas žmonėms, kurie nemoka kalbos, pradėti verslą, nes dabar tik tie, kurie moka anglų kalbą, gali funkcionuoti lietuviškoje aplinkoje. Kartu su universitetais iš viso pasaulio sukurkite daugiau programų, skatinančių studentus studijuoti ar dirbti užsienyje. Renkite įvairius kultūrinius renginius, kurie atskleistų ne tik istorinius Lietuvos aspektus. Kurkite naujus, inovatyvius verslus, kurie pritrauktų jaunus žmones, suteikite jiems daugiau galimybių.“

Žmonių yra, trūksta galimybių

Lietuva, pasak JAV gimusio ir užaugusio, o dabar Vilniuje gyvenančio Europos Humanitarinio universiteto plėtros ir tarptautinių santykių prorektoriaus Dariaus Udrio, neklestės, jei joje nebus daugiau galimybių gabiems ir kūrybiškiems žmonėms dirbti prasmingą darbą. Būtina tai prisiminti, kai svarstomi tokie verslui ir visuomeninei veiklai svarbūs klausimai, kaip mokesčių politika, švietimas, verslo ir visuomeninių organizacijų plėtra, darbininko-darbdavio santykiai, sveikatos sistema, ir kita.

Kiekvienu atveju, pasak D.Udrio, turėtumėme savęs paklausti, ar būdas, kuriuo šie klausimai sprendžiami, daro Lietuvą patrauklesnę ir skatina galimybes kūrybiškiems ir gabiems žmonėms. Ar veikiau jas mažina, kad ir dėl kitų gerų tikslų, kuriuos vargu ar pasieksime, jei prarasime kūrybiškiausius žmones.

„Norėdami pritraukti žmones, turime skatinti ir sustiprinti jų teigiamas emocijas. Nemanau, kad kai kas nors ką nors galvoja apie „Lietuvą“, tai daro abstrakčiai. Sąmoningi žmonės galvoja, kaip geriausiai jie galėtų panaudoti savo gabumus ir kur jie gali jaustis deramai vertinami. Ne visiems lemta tai daryti Lietuvoje“, – kalba D.Udrys.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos prezidentas Kęstas Pikūnas svarsto, kad apie ateitį mąstantis jaunas žmogus visada renkasi aplinką, kurioje galėtų save maksimaliai išnaudoti ir gauti didžiausią grąžą. Galbūt tai yra jaunatviškas maksimalizmas ir noras patirti naujus įspūdžius, siekti karjeros, pamatyti pasaulį ir įgauti patirties: „Manau, kad nėra blogai klausti – o kas man iš to? Svarbiau yra suvokti ir suprasti, kaip pridėtinę vertę sau ir Lietuvai galime kurti kartu.“

Visi nori, kad Lietuva, pasak jo, būtų sėkminga ir klestinti, bet ar jaunas žmogus gali joje kažką lemti ir pakeisti? Daugelis tuo abejoja, nes jeigu kalbame apie sistemos „praskiedimą“ jaunais, pasaulio mačiusiais ir didelį bagažą patirties turinčiais protais, neretai susiduriame su posovietiniu mentalitetu ir biurokratija, kuri neleidžia daryti greitų pokyčių.

„Lietuva yra mūsų genuose ir ji visada bus tėvynė ir brangi šalis. Dėl to nėra ko ginčytis, nes kiekvienam ji yra skirtinga, bet vienodai svarbi“, – neabejoja K.Pikūnas.

Be to, laisvė ir galimybė judėti dabar jaunimui suteikia galimybes į Lietuvą grįžti pakankamai dažnai. Dėl to jie išlaiko gana artimą ryšį ir santykį su Lietuva, čia gyvenančiais draugais ir šeima. Emocinis ryšys su gimtine išliks visada. Sudėtingiau yra tik tada, pasak K.Pikūno, kai kalbame apie požiūrį, nes dauguma išvykusiųjų studijuoja, turi darbus ir siekia karjeros bei įvykius Lietuvoje stebi iš šalies.

„Turbūt būtų naivu tikėtis, kad jaunas žmogus sėdėtų vakare ir galvotų – ką aš dabar galiu duoti Lietuvai? Nesakau, kad taip nebūna, bet tai turi ateiti natūraliai, neforsuojant ir savu laiku. Visa tai paspartinti įmanoma tik parodant galimybes ir dirbant kartu“, – dėstė K.Pikūnas.

Labai gera pradžia, pasak jo, būtų konkretūs pavyzdžiai ir bendri darbai, kaip ir ką jaunimas, gyvendamas už Lietuvos, gali duoti šaliai, nes tai galbūt leistų pradėti kurti bendrumo jausmą, dialogą ir norą dirbti kartu. Svarbiausia, pasak K.Pikūno, kad jaunas žmogus matytų, kad jis iš tiesų gali savo žiniomis ir patirtimi prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo ir suvoktų, kad jis, kad ir nebūdamas Lietuvoje, yra jos neatsiejama dalis.

Signalas – naujoji karta

Patirtis rodo, kad prisidėti prie Lietuvos gerovės gali daugelis, tik galbūt ne visada mato ar stengiasi pamatyti, kaip ir kodėl tai turėtų daryti.

„Išvykusiųjų prisiminimai mieli, tačiau daugeliui jų skaudu, kad savoje šalyje jie nemato sau vietos. Tame skausme yra ir pykčio, kodėl jų šalis jiems atrodo tokia nesvetinga“, – K.Pikūnui pritaria ir buvęs Los Andželo Lietuvių bendruomenės pirmininkas D.Udrys. Lazda dažnai perlenkiama, kai ieškoma atsakymo į šį klausimą ir sakoma, kad Lietuvoje nėra nieko gero, jokių prošvaisčių, kad padėtis kada nors pagerės.

„Aišku, kad turime daug neišspręstų problemų, kurias atsakingesni ir kompetentingesni visuomenės vadovai galėjo anksčiau išspręsti, kaip padarė kaimynės šalys. Kita vertus, naujoji karta ir ypač tie jos žmonės, kurie žino, kad gali būti kitaip, taip lengvai nebesitaikys su esama padėtimi ir nelygybe persmelktais žmonių tarpusavio santykiais, kai pažangai ir efektingam ribotų išteklių panaudojimui trukdo nepotizmas ir susitaikymas su vidutiniškumu“, – įsitikinęs politikos mokslų daktaras D.Udrys.

Užsienio lietuviams svarbus signalas, kad Lietuva keičiasi, yra žinia, kad ateina nauja karta su aukštesniais standartais ir didesniais lūkesčiais. Tik ar užteks čia likusiųjų pažangiai mąstančių žmonių, kad įvyktų sėkmingas persilaužimas?

Šaltinis: 15min.lt

72 metų mokslininkas, išgarsėjęs darbais apie Europos ir Lenkijos istoriją, provokuojančiai šią mintį išryškino naujoje knygoje “Dingusios karalystės: primirštos Europos istorija“ (Vanished Kingdoms: The History of Half-Forgotten Europe), kur skyrius apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją pradedamas Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos nuotrauka.

Interviu BNS naujienų agentūrai Velso kilmės istorikas siūlė pasinaudoti anglų ir velsiečių patirtimi sprendžiant tautinių mažumų santykius ir pabrėžė, kad labiau subalansuotas lietuvių ir lenkų požiūris į bendrą istoriją padėtų ir dabartiniams santykiams.

Apie Lietuvos ateitį N.Daviesas kalba optimistiškai – jo teigimu, Lietuva dabar yra saugesnė nei bet kada anksčiau, geriau pasirengusi atremti iššūkius nei prie patogaus gyvenimo įpratę Vakarų europiečiai, o didelės grėsmės neturėtų kelti ir Rusija, kuriai didesnis galvos skausmas bus Kinija ir Kaukazas.

Kiekvienas skyrius pradedamas trumpa dabarties apžvalga, siekiant parodyti, kaip dabartis skiriasi nuo praeities. Dabartinė Baltarusija sudarė didelę dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Bet, žinoma, norėjau išprovokuoti žmones mąstyti. Šiandien žmonės girdi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavadinimą. Jie taip pat žino, kad yra šalis, vardu Lietuva, taigi mano, kad tai tas pats. Provokavau juos mąstyti, kad senoji jau išnykusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo kitokia nei dabartinė Lietuvos Respublika.

Ar dabartinis A.Lukašenkos režimas nori atsigręžti į Kunigaikštystės paveldą? Kiek tai svarbu Baltarusijos identitetui?

A.Lukašenkos režimas turi labai prieštaringą požiūrį į praeitį. Kartais Didžioji Kunigaikštystė minima, kartais ne, kartais pabrėžiami ryšiai su Rusija. Manau, kad Baltarusija šiandien labai sumišusi, neturi aiškaus identiteto.

O ar šis paveldas gali paskatinti Minską ilgainiui pasirinkti europinę kryptį savo politikoje?

Manau, kad tai įmanoma. Įdomu, kad nors ir yra diktatorius, o jo režimas panašus į Vladimiro Putino režimą, A.Lukašenka laiko Baltarusiją atskirai nuo Rusijos. Man atrodo, kad nepaisant visko, A.Lukašenka gina Baltarusijos atskirumą.

Nežinome, kas bus, kai jo nebeliks. Bet gali būti, kad šalis atsivers į Vakarus. Taip pat įmanoma, kad ji gali susisaistyti su Rytais. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad Vakarų pasirinkimas vis dar yra galimybė.

Savo knygoje aprašote vėliau išnykusias valstybes. Ko lietuviai ir lenkai galėtų pasimokyti iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės iškilimo ir nuosmukio?

Lenkijos – Lietuvos Respublika yra geriausias pavyzdys valstybės, kuri prarado sugebėjimą apsiginti ir buvo praryta kaimynių. Tai akivaizdi pamoka dabartiniams lenkams ir lietuviams, kad svarbu turėti gerus santykius su kaimynais, ir jokiu būdu neturėti blogų santykių su visais kaimynais.

Labai sudėtinga palaikyti gerus santykius su V.Putino Rusija. Bet Lenkija ir Lietuva dabar yra ES, NATO narės ir yra daug saugesnės nei kada nors anksčiau, nors tai nereiškia, kad jos saugios 100 procentų. Tiek Lietuva, tiek Lenkija atgimė 20-ame amžiuje, trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose, ir abi jas sunaikino kaimynai.

Manau, kad tam tikra prasme lietuviai ir lenkai dabar yra geriau pasirengę nei kai kurios Vakarų šalys, kurios pamiršo, kad valstybės gali būti sunaikintos. Vakaruose ilgą laiką gyvenimas buvo labai patogus, ir žmonės pamiršo, kad sistemos žlunga, kad politikai gali nuvesti labai netinkama kryptimi. Taigi manau, kad lenkai ir lietuviai bus pastebimi duodami patarimus ruošiantis blogiems laikams. Tikriausiai jie geriau supranta nelaimės galimybę nei vakariečiai.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai pašlijo. Ar skirtingas požiūris į istoriją, istorinės nuoskaudos svarbios dabartiniams santykiams?

Taip. Manau, kad subalansuotas požiūris į istoriją yra svarbus dabartiniams santykiams. Pavyzdžiui, lenkai apie Gegužės 3-osios Konstituciją galvoja kaip apie Lenkijos Konstituciją. Bet ji tokia nebuvo. Tai buvo Lenkijos ir Lietuvos Konstitucija. Taip pat ir lietuviai, manau, pamiršo, kad ilgą laiką turėjo bendrą istoriją su lenkais. Bendra istorija, jei ji mokoma mokyklose, gali padėti sukurti jausmą, jog lenkai ir lietuviai gali egzistuoti kartu.

Neseniai Londone dalyvavau susitikime, kuriame kalbėjau aš, du Lietuvos istorikai ir Baltarusijos ekspertas. Lietuviai kalbėjo išskirtinai apie senąją istoriją, 13 ir 14 amžius, Didžiosios Kunigaikštystės ištakas, Mindaugą ir panašiai. Baltarusijos ekspertas kalbėjo išskirtinai apie dabartinę situaciją. Ir niekas nekalbėjo apie 500-600 metų tarp to. To trūksta. Reikėtų žinoti visus istorijos laikotarpius.

Bendros istorijos suvokimas labai svarbu. Lietuviai turėtų suprasti, kad istorinės Lietuvos nepaveldėjo tik lietuviai. Vilnius buvo labai lenkiškas miestas iki 1945-1946 metų. Buvo labai gausi žydų bendruomenė. Tai jūsų istorijos dalis.

Taip pat ir lenkai neprisimena, kad Varšuva buvo rusiškas miestas, kad Varšuvos centre buvo didžiulė rusų ortodoksų katedra, kuri visiškai išnyko, kad buvo didžiulė žydų bendruomenė.

Žinau, kad neseniai Vilniuje vyko demonstracijos. Mano šeima kilusi iš Velso. Velsas turi kalbą, kuri skiriasi nuo anglų – taip pat, kaip lietuvių kalba skiriasi nuo kaimynų. 700-800 metų, nuo pat anglų nukariavimo, tęsėsi konfliktas.

Problemą didžia dalimi išsprendė dvikalbystės politika, prasidėjusi XX amžiaus septintajame dešimtmetyje.

Krizė prasidėjo sulig televizijos atsiradimu. BBC atsisakė sukurti televizijos kanalą valų kalba, Velse kilo protestai, demonstracijos, reikalaujant lygybės anglų ir valų kalboms. Dėl šios krizės Britanijos vyriausybė persvarstė savo politiką. Nuo to laiko egzistuoja politika, kad kiekviena mokykla, kiekvienas vaikas turėtų siekti būti dvikalbis. Anglų kalba nebelaikoma dominuojančia kalba, o valų kalba vietine kalba – jos abi yra lygios. Išsilavinę žmonės gali puikiai kalbėti dviem kalbomis. Manau, tai geras modelis lietuviams.

Jei bet kuri valdžia imsis politikos, kad yra viena oficiali kalba, o kitos – antrinės kalbos, bus konfliktas. Mano požiūriu, tai trumparegiška politika.

Norėčiau pereiti prie dar vienos Lietuvos kaimynės – Rusijos. Ar imperinė mąstysena Rusijos valdančiuosiuose sluoksniuose turėti kelti nerimą Baltijos šalims?

Imperinė mąstysena visada pavojinga kaimynams. Lenkijos nuogąstavimai yra tokie pat kaip ir Lietuvos. Nors Lenkija ir daug didesnė, bet baimės ir mintys su Rusija besiribojančiose šalyse yra panašios.

Bet pabrėžčiau, kad Rusijos ekonomika šiandien labai specifinė, ji daug priklauso nuo naftos pardavimo, ypač Europos Sąjungai. Todėl Rusija neketina statyti į pavojų ekonominės ateities keldama problemas Europoje.

2010 metų balandį susitikau V.Putiną, kai buvau Katynėje ministro pirmininko delegacijoje. Buvo aišku, kad jis bando pagerinti Lenkijos požiūrį į Rusiją. Ne dėl to, kad jis draugiška asmenybė, bet jis skaičiuoja, kad Rusijai nepalanku turėti problemų su Vakarų kaimynais.

Didžiosios V.Putino ir Rusijos problemos yra Rytuose – Kinijos kilimas, besitęsiančios problemos Kaukaze – imperinė Rusija turėtų rūpintis dėl šių problemų, o ne dėl santykių su Baltijos šalimis ar Lenkija.

Euro krizė sukėlė daug spekuliacijų dėl ES ateities. Ar manote, kad ES pati gali tapti “dingusia karalyste”, kaip pavadinta Jūsų knyga?

Esu apie tai parašęs straipsnį. Kai pasirodė mano knyga, “Financial Times” paprašė parašyti straipsnį apie euro zoną kaip dingusią karalystę. Mano provokatyvus scenarijus buvo toks, kad nors krizė ir didelė, euro zona išlieka, tačiau skyla Junginė Karalystė dėl problemų tarp Anglijos ir Škotijos. Škotija yra labai proeuropietiška, o anglai – ne. Numačiau, kad per referendumą Škotija po poros metų galėtų pasisakyti už nepriklausomybę būtent dėl Europos reikalų.

Europos Sąjunga yra pernelyg vertinga valstybėms, ypač Vokietijai. Jos darys viską, kas įmanoma, kad ją išsaugotų. Krizė bus labai sudėtinga ir kai kurios valstybės turės didelių bėdų. Graikijai neabejotinai gali tekti išeiti. Toliau eilėje – Portugalija, galbūt Ispanija.

Bet Europos Sąjunga išliks ir dėl šios krizės skirs daug daugiau dėmesio valdymo problemoms. Europos Sąjunga yra pernelyg savimi patenkinta kalbant apie politiką. Jų požiūris yra, kad jei sutvarkoma ekonomika, visi išmoks būti gerais europiečiais. Aš su tuo nesutinku.

Šaltinis:  

Tokią galimybę Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta U-17 rinktinė išsikovojo praeitų metų spalio mėnesio pabaigoje Serbijoje, kur atrankos turnyre užėmė antrąją vietą.

Lietuvių komandos varžovėmis „Elitinio“ atrankos etapo 6 grupėje bus Danijos, Škotijos ir Islandijos rinktinės. Visi trys lietuvių varžovai pirmajame atrankos turnyre savo grupėse užėmė pirmąsias vietas. Škotai grupėje aplenkė Turkiją, danai – Italiją (kurią įveikė 4:1), o islandai – Šveicariją ir Graikiją.

Favoritais šioje grupėje laikomi šeimininkai škotai, kurie UEFA

U-17 rinktinių reitinge užima 22 vietą ir nežymiai nuo jų atsiliekantys danai (28 vieta). Islandai (39) ir lietuviai (43) rikiuojasi kur kas žemiau.

UEFA U-17 futbolo čempionato „Elitinio“ atrankos etapo 6 grupės tvarkaraštis
Vietos laiku, skliausteliuose rungtynių miestas

Kovo 20 d. (antradienis) 19:30
Škotija – Lietuva (Ayr)
Danija – Islandija (Greenock)

Kovo 22 d. (ketvirtadienis) 19:30
Danija – Lietuva (Ayr)
Islandija – Škotija (Dumbarton)

Kovo 25 d. (sekmadienis) 15:00
Škotija – Danija ( Greenock )
Lietuva – Islandija (Dumbarton)

Kviečiame Škotijos lietuvių bendruomenės narius aktyviai palaikyti Lietuvos jaunuosius futbolininkus!

Lietuvos U-17 futbolo rinktinės sudėtis:

Vartininkai: Marius Suvaizdis (Nacionalinė futbolo akademija (NFA), Panevėžys), Edgaras Jonaitis (NFA, Šiauliai);

Gynėjai: Justas Raziūnas (NFA, Šilutė), Edvinas Dambrauskas (NFA, Panevėžys), Lukas Pangonis (NFA, Kaunas), Julius Aleksandravičius (NFA, Jonava), Kevinas Pavlijus (Panevėžio FA), Aivaras Meškinis (Panevėžio FA);

Saugai: Gabrielius Judickas (NFA, Marijampolė), Deimantas Petravičius („Nottingham Forest“, Anglija), Skirmantas Rakauskas (NFA, Klaipėda), Tadas Lekeckas (NFA, Marijampolė), Tomas Dombrauskis („Leicester City“, Anglija), Rolandas Baravykas (Šiaulių FA), Erikas Skripkinas (Kauno FM), Vykintas Slivka (Panevėžio FA);

Puolėjai: Simonas Stankevičius („Leicester City“ Anglija), Darius Kazubovičius (NFA, Vilnius).

Šaltinis: http://www.lff.lt/

Pasaulinės Žemės valandos proga kamerinis Glazgo choras Cathures pristatys baltijos šalių kompozitorių kūrinius. Žemės valanda (angl. Earth Hour) – pasaulinė akcija, kuomet gyventojai ir įvairios organizacijos valandai laiko išjungia visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Akcijos tikslas – bent trumpam sumažinti Žemės taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas.

Koncertas įvyks kovo 31 d. 19 val. 45 min. Kelvinside Hillhead parapijos bažnyčioje, adresu Observatory Road,  G12 9AD, Glazgas. Koncerto metu skambės lietuvių, latvių ir estų kompozitorių atliekama muzika. Žemės valandos metu, t.y. 20 val. 30 min., bažnyčioje bus išjungtos visos šviesos ir antroji pasirodymo dalis tęsis tamsoje.

Daugiau informacijos rasite čia:

http://www.cathures.org.uk/node/2

Praneša:

Specialiam muzikiniam projektui susijungia laurus skinanti lietuvių daininkė ir dainų rašytoja Daiva Starinskaitė (DivahDee) ir gerai žinomas Jungtinės Karalystės diskžokėjus – DJ Rasp.

22-ųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių proga, Jungtinėje Karalystėje ir  organizuojami trys neeiliniai vakarėliai. Turas, prasidėjęs Kovo 9-tą Edinburge ir Kovo 10-tą užsukęs į Aberdyną, Kovo 11-tąją finišuos Niukaslo mieste.

Už unikalius vokalinius gebėjimus vertinama Daiva Starinskaitė (grupės „Keymono“ vokalistė) šįkart koncertuos su daugkartiniu Jungtinės Kalystės diskžokėjų čempionatų prizininku- DJ Rasp. Vakarėliuose naujai nuskambės populiarų dainų koveriai, sumaišyti su judriais hip-hop ir elektronikos ritmais.

Daiva Starinskaitė, paklausta apie turą, sako: „Labai laukiu šio turo pradžios! Man garbė dirbti su vienu mėgstamiausių mano diskžokėjų- DJ Rasp. Džiaugiuosi man suteikta galimybe koncertuoti savo tautiečiams čia, Anglijoje.“

Kitų koncentuosiančių grupių sąrašas, taip pat daug žadantis. Publiką apšildys Lietuvoje žinomas MC Arta; šešis kart Škotijos diskožėjų čempionato nugalėtojas, Ritche Ruffone; legendinis Aberdyno diskžokėjus DJOfChoice; geriausi Jungtinės Karalystės breiko šokėjai- „Bad Taste Cru“ ir Sole 1- „old- school turntablist“ stiliaus atstovas.

Diskžokėjus DJ Rasp sako: „Nekantrauju pradėti savo darbo su Daiva. Bus labai įdomu bandyti sujungti galingą jos vokalą su mano grojama muzika, tačiau manau, kad rezultatas tikrai bus intriguojantis.“

Daiva Starinskaitė, pastaruoju metu prisistatanti DivahDee sceniniu slapyvardžiu, turi magistro diplomą džiaziniam dainavime ir yra vertinama už galingą vokalą ir unikalius dainų tekstus. Pastaruoju metu Londone gyvenanti daininkė, gali didžiuotis „The People Music Award“ apdovanojimu, kurį su grupe „Keymono“ gavo už dainą „Bouble In A Trouble“.

Daugybėje muzikinių projektų dalyvavęs diskžokėjus DJ Rasp, muzikos industrijoje yra žinomas jau daugiau nei dešimtmetį. Jo kuriama muzika ir nepriekaištingi grojimo įgūdžiai vertinami ne tik gimtinėje Anglijoje, tačiau ir už jos ribų.

Dėl tolimesnės informacijos kreiptis:
Paulė Steikūnaitė
paulesteikunaite@gmail.com
+447719196745