Nuotraukos su grupės nariais, pokalbiai, įspūdžiai, susipažinimai ir keliaujame į afterpartį numatytą „Three Sisters“ bare.

Man sesė sakė prieš renginį: „Pamatysi, bus smagu – Sindikatas suvienija“ ir iš tiesų, didelis AČIŪ „G&G Sindikatui“, kad pavyko mus visus, tokius skirtingus, su savais gyvenimais ir rūpesčiais, bet tokius visus lietuviškus, suvienyti ir smagiai praleisti laiką kartu Edinburge.

Jono Simanavičiaus nuotraukos:

Daugiau nuotraukų ČIA ir ČIA,„ After party“

Virtuali lietuvių kalbos mokymosi aplinka, virtuali biblioteka ir informacijos centras – šiomis moderniomis priemonėmis netolimoje ateityje galės pasinaudoti mokytojai ir jų mokiniai Lietuvoje ir toli už jos ribų. “Kuriamas lituanistinio ugdymo modelis iš esmės patobulins užsieniečių vaikų integraciją į Lietuvos švietimo sistemą. Atsiras didesnės galimybės bendradarbiauti Lietuvos mokyklų ir lituanistinių mokyklų užsienyje mokytojams. Jie galės keistis metodine informacija, tobulinti savo kvalifikaciją”, – įsitikinęs Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Alvydas Puodžiukas. Bus parengtos metodinės rekomendacijos dėl lietuvių kalbos, daugiakultūrinio ugdymo, istorijos, geografijos, etnokultūros mokymo, sukurtos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, joms skirta mokymo medžiaga. Taip pat bus apibendrinta Lietuvos ir užsienio šalių lietuvių kalbos mokymo patirtis, o jau turimos priemonės (užduotys, testai ir kt.) – paskelbtos elektroninėje erdvėje.

Pedagogai, mokantys lietuvių kalbos užsieniečių vaikus bei lietuvaičių vaikus užsienyje, galės virtualioje erdvėje bendradarbiauti, keistis patirtimi, tobulinti savo kvalifikaciją, konsultuotis su dėstytojais, specialistais, praktikais. Projektą numatoma įgyvendinti per 2 metus. Jį vykdys Kauno Vytauto Didžiojo universitetas su partneriais – Lietuvių kalbos institutu, VšĮ “Global Lithuanian Leaders” ir bendrojo ugdymo mokyklomis.

Pernai iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, tai 28,8 tūkst. mažiau nei 2010 metais. Beveik pusę (44 proc.) visų emigrantų sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai.

Daugiausia emigruota į Jungtinę Karalystę (47 proc. visų emigrantų), Airiją (10 proc.), Norvegiją ir Vokietiją (po 7 proc.).

Pernai į Lietuvą grįžo 14 tūkst. piliečių, arba triskart daugiau nei 2010-aisiais.

Lietuvoje 2011 metų pabaigoje gyveno 3 mln. 199 tūkst. gyventojų – 45,3 tūkst. mažiau negu 2011 metų pradžioje.

 Autorių teisių turėtojų remiamą sutartį anksčiau jau buvo pasirašiusios JAV, Australija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Marokas, Naujoji Zelandija ir Singapūras. Dabar prie jų prisijungė dar 22 ES šalys narės, tarp jų ir Lietuva, skelbia Wired.co.uk.

Likusios penkios ES narės – Kipras, Vokietija, Estija, Olandija ir Slovakija – ACTA turėtų pasirašyti artimiausiu metu.

ACTA kritikai pastebi, kad nors ji yra vadinama prekybos sutartimi, iš tiesų tai yra dar vienas antipiratinis įstatymas, skirtas apsaugoti autorių teises. Be to, sutartis panaikina teisinius skirtumus tarp piratavimo ir klastočių gaminimo, o autorių teisių pažeidimai traktuojami kaip kriminaliniai nusikaltimai, nors šalių įstatymuose už šią veiklą jau yra numatyta administracinė atsakomybė.

ES delegacijos vadovas Hansas Dietmaras Schweisgutas teigė, kad ACTA patobulins kovos su autorių teisių pažeidimais mechanizmus.

Tačiau už interneto laisvę pasisakantys aktyvistai sutartyje įžvelgia žmonių teisių ribojimų. ES piliečiai raginami kreiptis į savo šalies europarlamentarus ir išsakyti savo nepritarimą ACTA iki balsavimo Europos Parlamente birželį.

„Prieš kelias dienas internete vyko didžiuliai protestai prieš antipiratinius JAV įstatymus – SOPA ir PIPA. Šiandienos ACTA pasirašymo ceremonija yra demokratinių gudrybių simbolis, kuriomis siekiama įteisinti ribojimus bendravimo laisvei ir inovacijoms pasauliniu mastu. Tačiau šis simbolinis veiksmas dar nėra kelio pabaiga“, – rašoma Prancūzijos organizacijos „La Quadrature du Net“, pasisakančios už interneto ir jo vartotojų laisvę, pranešime.

„Europos piliečiai turi apginti demokratiją prieš kenksmingus korporacijų interesus. Kaskart prieš debatus ir balsavimus Europos Parlamento komitetuose ir prieš galutinį balsavimą šią vasarą, žmonės turi išsakyti nuomonę savo išrinktiems atstovams“, – sakė organizacijos atstovas Jérémie Zimmermannas.

Šaltinis: 15min.lt

Daugiau straipsnių šia tema (lietuvių kalba) http://stop-acta.lt/straipsniai/

Video apie ACTA (anglų kalba):

Ketvirtadienio vakarą Škotijos mieste Aberdyne lietuviai gausiais būriais traukė į klubą „Tuneliai“ – čia savo koncertą surengė „Metų hiphopo grupės“ titulą laimėję „G&G Sindikato“ vyrai.

Tai jau trečiasis grupės koncertinio turo po Junginę Karalystę ir Airiją pasirodymas. Prieš jį hiphoperiai kelias valandas atidžiai rūpinosi garsu – kad lietuviai svečioje šalyje galėtų mėgautis kokybišku ir, kaip visuomet griausmingu, „G&G“ pasirodymu. Nors ir išalkę, pavargę ir šiek tiek sušalę, vyrai buvo puikios nuotaikos ir mielai sutiko pasidalyti savo įspūdžiais iš dar tik įpusėjusio koncertinio turo, paplepėti apie muziką ir atskleisti keletą ateities planų.

Pasirodo, jog net„G&G Sindikatas“ pastebėjo, kad sutikti lietuvių užsienyje nėra sunku – net užkandžiaudami „Subway” restorane Airijoje, vyrai buvo aptarnauti tautietės, o Aberdyne, pakeliui į „Tunelius“, išgirsti „labas“ buvo nenuostabu. Pritraukę dideles minias emigrantų Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, „Sindikatas“atskleidė, kad tai ne paskutinė jų stotelė Europoje – greitai grupė hiphopo ritmu šokdins lietuvius Hamburge, taip pat planuoja nenuvilti tautiečių Norvegijoje bei Islandijoje. Vyrai atskleidė, kad, jų nuomone, lietuvių bendruomenės užsienyje – labai svarbu. Kuo vieningesnės ir kuo aktyvesnės – juo geriau.

Paklausti, ar jau 15 metų būdami vienoje grupėje vyrai nesipyksta, „G&G” atsakė trumpai: „Nesimušam“. Pasak grupės nario Pusho, „Sindikatas“ gyvuos tol, kol bus, kas jo klausosi. Tuo tarpu, klausimas, kokia, jų nuomone, grupė galėtų perimti neseniai „G&G Sindikato“ laimėtą titulą „Metų hiphopo grupė“, pasirodė tuščias. Vyrai teigė, kad jie nėra varžovai nei vienai hiphopo grupei Lietuvoje ir titulo buvo vertos visos grupės, nominuotos šioje „M.A.M.A“ kategorijoje.

Pasistiprinę ir trumpai susipažinę su Aberdynu, „G&G Sindikato“ nariai grįžo į „Tunelius“, kur publiką apšildė DJ Rasp, jau tris kartus tapęs Jungtinės Karalystės čempionu. Įkaitusi publika audringai pasitiko tautiečius hiphopo meistrus ir nepailsdami dainavo bei šokinėjo kartu su grupe viso koncerto metu, už kurį, žinoma, padėkojo karštais aplodismentais ir nesiliaudami skanduoti„Ačiū!“

Po koncerto „Sindikatas“ neslėpė, kad buvo labai malonu stebėti tokią aktyvią ir nepailstančią tautiečių minią bei prisipažino, kad būtinai norėtų sugrįžti čia dar.

Jau antrus metus iš eilės surengę koncertinį turą saloje „G&G“ vyrai tikisi, kad tai – ne paskutinis kartas, kuomet „Sindikatas“ surenka minias emigrantų Airijoje,Škotijoje bei Anglijoje. Galbūt vėl jus pamatysime čia kitąmet, jau pristačiusius savo naująjį albumą, kurį pažadėjote išleisti jau šiemet?

Nuotraukos: Faustas Talačka (www.youngfilm.co.uk). Straipsnį parengė: Adelina Kiškytė.

Tačiau Lietuvoje apie emigrantų nemeilę tėvynei kalbama daug. O jeigu retkarčiais kas nors sumano emigrantinės meilės apraiškų paieškoti, iš karto ima į rankas skaičiuotuvą ir meilę matuoja pinigais.

Pavyzdžiui, Lietuvos valdininkai greit suskaičiuoja, kiek svariukų iš Anglijos pasiekė Lietuvoje likusių artimųjų sąskaitas. Priskaičiuojama nemažai, ir kai norima ką nors gražaus apie emigrantus pasakyti, būtinai tie Lietuvą pasiekę milijonai prisimenami. Už tai ačiū.

Labai mielai įvardijama ir tai, kad su vieno ar kito karjeros aukštumų užsienyje pasiekusio emigranto pagalba į Lietuvą atėjo gera investicija arba suteikta paskola. Smagu, kad ir tai pastebėta.
Bet tai jokiu būdu ne viskas. Emigrantų indėlis net pinigais matuojant yra daug didesnis nei tiesioginiai pervedimai ar investicijos.

Štai imkim ir paskaičiuokim, kiek lietuviškumo palaikymui išleidžia užsienyje gyvenantys lietuviai? Aišku, tie skaičiavimai daug keblesni ir sudėtingesni, neužtenka vien tik gauti bankų duomenis ir pasižiūrėti į atatinkamas eilutes. Bet pamąstykim apie tai, kiek lietuviškų maisto produktų – dešrų, agurkų, konservų ar pieno produktų – parduodama Anglijoje. Tonų tonos! O tai reiškia, kad didžioji dalis pinigų, kuriuos emigrantai išleidžia maistui, sugrįžta į Lietuvą ir prisideda prie maisto pramonės augimo, žemdirbių gerovės, darbo vietų išlaikymo ir, žinoma, mokesčių valstybei, nesgi visi tie gamintojai ir augintojai bei samdomi darbininkai mokesčius juk moka.

Kultūros produktai irgi beveik išimtinai vartojami lietuviški.

Kokią spaudą lietuviai skaito Anglijoje? Lietuvoje leidžiamą žurnalą “Žmonės”! Kokią televiziją žiūri? Lietuviškus kanalus! Ką internete skaitinėja? Lietuviškas svetaines ir ypač aktyviai anglija.lt.!

O kiek lietuvių susirenka į koncertus ir kitus lietuviškus renginius! Tas prieraišumas lietuviškai kultūrai, tai juk tikros meilės išraiška. Ir tą pastebi net britai, kurie į savo sales įsileisdami ar į organizuojamus renginius įtraukdami atlikėjus iš Lietuvos nebebūgštauja, kad nebus auditorijos.

Beje, knygos! Anglijoje, o ir kitur gyvenantys autoriai ne tik rašo ir leidžia savo kūrinius, taip praturtindami lietuvišką literaturą, čia gausu ir Lietuvoje išleistų knygų vartotojų. Vieni jas atsigabena iš Lietuvos, kiti perka vietiniame knygyne ar lietuviškose maisto prekių parduotuvėse.

Prie viso to pridėkim nuolatines, bemaž piligrimines keliones į Lietuvą . Yra šeimų, kurios tėvynėje apsilanko po tris ar net keturis kartus, o du kartai – beveik taisyklė. Tai juk vėlgi materiali nauda, kurią, deja, šiuo metu gauna ne lietuviškos avialinijų kompanijos, o “Ryanair”. Bet juk, kai gyvavo lietuviškos avialinijos, net jei ir kainuodavo 10 svarų daugiau, didžioji dalis emigrantų primenybę teikė būtent joms.

O jeigu dar pasidomėsim, kiek socialinės rūpybos slėgio nuimama nuo lietuviškos socialinės apsaugos sistemos pečių, kai JK gyvenantys emigrantai su savim išsiveža senus tėvus ar negalią turinčius artimuosius? Pridurkim ir tai, kiek problemų Lietuvai atkrenta, kai iš jos išvažiuoja bedarbiai bei kiek sumažėja valstybės išlaidų ligoninėms ir mokykloms.

O jeigu kaip pliusą skaičiuotume tai, jog daugelis emigrantų laikui bėgant įsigyja nors vieną kitatautį draugą ar bičiulį, kurį paskatina apsilankyti Lietuvoje, ir tuo prisideda prie turizmo plėtojimo?

O dar pridėkime tuos, kurie grįžta pragyvenę užsienyje po 10 ar daugiau metų ir kurių reali emigrantinė patirtis gali tapti priešnuodžiu Lietuvą šiuo metu apėmusiam emigrantiniam kvaituliui.

Skaičiuokime viską ir tada pamatysime, kad net materialia išraiška emigrantų meilės Lietuvai svoris yra tikrai didelis.

Zita Čepaitė

Biblioteka kelia lyčių lygybės problemų sąmoningumą, rūpinasi įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Škotijos moterų švietimu, puoselėja jų pasitikėjimą ir skatina tikėjimą pokyčiais, kurie veda geresnės ateities link. Šis aktyvus informacijos centras yra atviras visiems, o turtingo archyvo knygas galima skaityti ir namuose. Taip pat bibliotekoje rengiami įvairūs kursai, užsiėmimai, kviečiama dalyvauti įdomiuose renginiuose.

Biblioteka rengia viso gyvenimo mokymosi programas, kuriose siūlomi įvairūs užsiėmimai, specialūs kursai bei įvairūs meno renginiai, filmų pristatymai, skaitymo grupės bei daugelis kitų renginių.

Biblioteka prisideda prie projektų, skirtų juodaodžiams ir įvairioms etinėms mažumoms, rūpinasi jiems skirtais renginiais, moterų iš įvairių etninių grupių mokymu ir švietimu. Projektai įgyvendinami bibliotekoje ir kitose Glasgow vietose.

Joje vystomas mokymosi visą gyvenimą projektas skirtas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo moterims iš visos Škotijos.

Rengiamose suaugusiųjų raštingumo ir skaičiavimo pagrindų mokymuose, moterys remia moteris, asmeniškai mokydamos viena kitą. Mokymuose vystomi skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimai. Bibliotekoje mokosi įvairių gebėjimų ir tikėjimų moterys, kai kurioms tai žingsnis, ruošiantis tolimesnėms studijoms. Taip pat skatinamas darbas grupėse, rūpinamasi iniciatyvų renginiams įgyvendinimu. Susidomėję galimybe kviečiami susisiekti tiesiogiai su Dawn‘u ar Pauline ir gauti detalesnės informacijos.

Kiekvieną savaitę bibliotekoje, bendradarbiaujant kartu su Langsaido mokykla, vykdomi mokymai neanglakalbiams (ESOL- English as a Second or Other Language). Susidomėję mokymais kviečiami susisiekti su bibliotekos atstovais, kurie perduos Jūsų duomenis Celia‘i, organizuojančiai šiuos mokymus.

Savanoriai taip pat labai svarbūs bibliotekos gyvenimui ir  visos moterys, norinčios prisidėti prie bibliotekos veiklos ir įgyti darbo patirties, skatinamos prisijungti prie komandos. Plačiau apie savanorystės programą skaitykite čia.

Prisijungti prie bibliotekos ir  nemokamai skaityti knygas galite adresu:

Glasgow Women Library – 15 Barkeley Street, Glasgow G3 7BW

Daugiau informacijos apie projektus, mokymus, veiklą ir žiemos bei pavasario renginius, rasite aplankę internetinį puslapį:

www.womenslibrary.org.uk paskambinę telefonu 0141 248 9969 ar susisiekę elektroniniu paštu info@womenslibrary.org.uk

Naujausia informacija skelbiama Facebook ir Twitter (@gwlkettle)

Parengė: Morag Smith, Viktorija Krapavičiūte

Vertė: Ieva Kontrimaitė

Nuotraukos iš renginių:

Iškarpų albumų kūrimas „scrapbooking“

Iškarpų albumų kūrimas „scrapbooking“ 2

Istorinis seminaras „Bring and Tell“

Inverclyde savivaldybės pristatymas

Inverclyde savivaldybės pristatymas 2

Bibliotekos 20-mečio šventė

Vienas iš keturių londoniečių, besikreipiančių dėl pašalpų, yra gimęs užsienyje, skelbia „London Evening Standard“. Skaičiai atskleidė, kad beveik 177 tūkstančiai imigrantų sostinėje šiuo metu gyvena iš gaunamų valstybės išmokų.

Iš viso šalyje yra 5,5 mln. darbingo amžiaus žmonių, kurie gauna pašalpas, iš jų 13 procentų – gyvenantys Londone. Be to, sostinėje gyvena ir daugiausia atvykėlių. Skaičiuojama, kad kas trečias londonietis – imigrantas.

Tačiau šis tyrimas, atliktas Darbo ir pensijų departamento užsakymu, nepatvirtino teiginių, neva dešimtys tūkstančių imigrantų nelegaliai gauna pašalpas. Anot tyrėjų, tik mažiau nei du procentai ne JK gimusių gyventojų gauna išmokas neteisėtai. Arba, jei dar tiksliau, iš sotinėje gyvenančių imigrantų, tik 3500 gauna valstybės paramą, kuri jiems nepriklausytų.

Kita vertus, žiniasklaida atkreipė dėmesį, jog iš ištirtų 9 tūkstančių atvejų beveik trečdalyje jų nebuvo nustatytas imigracijos ir pašalpų ryšys. Todėl nelegaliai pašalpas gaunančių atvykėlių skaičius gali būti gerokai aukštesnis nei teigia tyrimo išvados.

Nustatyta, kad daugiausia pašalpų susižeria imigrantai iš Pakistano, Somalio, Airijos ir Turkijos.

Prieš savaitę Kaune buvo surengtas pirmasis naujai steigiamos emigrantų partijos susirinkimas. Jame dalyvavę iniciatyvos šalininkai užsibrėžė tikslą gerinti gyvenimo sąlygas šalyje, keisti nusistovėjusią psichologinę atmosferą ir požiūrį į darbuotoją. Būsima partija turėtų būti dešiniųjų pažiūrų, pagrįsta meile Tėvynei, o jos vertybės esą bus artimos konservatyviosioms.

Vieno iš būsimosios partijos steigėjų Juozo Murausko teigimu, pabuvus užsienyje sukyla didesnis patriotiškumo jausmas ir sustiprėja meilė savo šaliai. Tačiau jis apgailestavo, kad, sugrįžus į Lietuvą, šios meilės niekam nebereikia. Pasak jo, į užsienį išvažiavę ir vėliau į Lietuvą pargrįžę asmenys patiria šoką, nes negali čia rasti darbo.

Emigrantai: partijos nereikia!

Nors į Lietuvą pastaruoju metu grįžta nemažai asmenų iš užsienio ir jiems iš tiesų tenka susidurti su smulkiomis specifinėmis problemomis, „Atgimimo“ kalbintų naujosios emigrantų partijos steigimo argumentai neįtikino. „O aš maniau, kad emigrantus ta pati emigracija išmokė, kad niekas tau nepadės ir NETURI PADĖTI“, – teigė prieš kelis mėnesius į Lietuvą pargrįžusi ir visuomenės informavimo srityje įsidarbinusi Indrė.

Jos manymu, emigrantams skirta partija yra visiškai nereikalingas daiktas.

„Grįžtu į Lietuvą, dabar jau nesu emigrantė ir nelaikau savęs nuskriausta, kad neva man darbą sunkiau susirasti. Nesąmonė – kaip tik lengviau, nes grįžti su visokiu bagažu“, – aiškino ji. Šiuo metu Australijoje gyvenanti, bet į Lietuvą žadanti grįžti Giedrė, dirbanti turizmo paslaugų srityje, taip pat nemano, kad politinė partija išspręstų jos problemas: „Aš dar tik trumpam buvau parvykus, tad nespėjau susidurti su didesnėmis problemomis, bet net jei susidurčiau, abejoju, kad partija man padėtų. Čia paprasčiausiai pačiam prie aplinkos vėl adaptuotis reikia. Tas pats kaip ir nuvykus į svečią šalį.“

Emigrantams skirtos partijos poreikiu suabejojo ir daugiau nei metus Londone gyvenęs bei paslaugų sektoriuje dirbęs Andrius: „Jos (partijos – aut. pastaba) nereikia, nes iš tikrųjų mūsų Lietuvėlėje ir taip per daug partijų yra, o ir didelių sunkumų grįžus nėra, gal tik kultūringo elgesio trūkumas.“

Nemato potencijos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Ainė Ramonaitė pripažino, kad toks reiškinys, kai partijos orientuojasi į vieną siaurą socialinę žmonių grupę ar specifinę socialinę problemą, egzistuoja, tačiau suabejojo tokios partijos galimybėmis įsitvirtinti valdžioje: „Šiaip tokios partijos egzistuoja, bet tai yra gana retas reiškinys, nes partija, atėjusi į valdžią, negali spręsti vienos problemos ar vienos specifinės visuomenės grupės problemos. Ji turi turėti aiškią viziją visais gyvenimo klausimais: ką daryti su žemės ūkiu, ekonomika, kultūra, švietimu ir panašiai. Partija turi suvokti visos visuomenės problemų visumą.“

Be to, pasak jos, viešojoje erdvėje pasirodę iniciatorių pareiškimai, esą emigrantų politinė jėga žada būti artima konservatoriams, automatiškai padaro ją tarsi palydovine partija.

„Iš tikrųjų pati idėja (kurti emigrantų partiją – aut. pastaba), kiek suprantu, nėra visiškai originali, visiškai nauja. Jau seniau sklandė tokia mintis, net ir interneto erdvėje. Reikėjo tik, kad kas nors pasigautų tą idėją ir bandytų įgyvendinti.

Bet dabartinė partijos steigimo pradžia, kurią neseniai pristatė žiniasklaidos priemonės, nerodo didelio potencialo. Jei tie žmonės iš tiesų turėtų kažkokį rimtesnį užtaisą, aiškią komandą, ne taip ir ne nuo to turėtų pradėti savo kelią didžiosios politikos link. Man atrodo, kad greitai subliūkš šitas reikalas“, – steigiamos emigrantų partijos perspektyvas vertino doc. dr. A.Ramonaitė.

Galimi strateginiai privalumai

Tiesa, ji pripažino įžvelgianti tam tikrų strateginių partijos steigimo motyvų.

„Vienintelė emigrantų partijos steigimo priežastis, kurią aš suprantu, kad tokiu pavadinimu (tarsi prekės ženklu, jei galima taip sakyti) bandoma atkreipti tų pačių emigrantų dėmesį į politinius procesus. Juk iš tiesų jie yra labiausiai nemobilizuota visuomenės grupė. Be to, tik labai maža jų dalis balsuoja, palyginti su tuo, kiek turi rinkimų teisę. Taigi šiuo atžvilgiu tokia strategija gal ir galėtų šiek tiek pasiteisinti, nors aš mažai tikiu jos sėkme.

Kita vertus, jinai galėtų pasiteisinti ir kitu aspektu, pavyzdžiui, taip, kaip suveikė Adamkaus fenomenas. Kaip žinoma, Lietuvos vidaus gyventojai, kurie nebuvo niekur emigravę ar išvažiavę, turi tokį pojūtį, kad iš svetur parvažiavę asmenys, kad ir ta pati D. Grybauskaitė iš dalies, galbūt gali geriau čia susitvarkyti, galbūt kažką geriau moka, gal pamatys kokių nors būdų, kaip išbristi iš užburto rato, į kurį, jų manymu, esame įpuolę. Todėl, jei būtų surinkti labai stiprūs žmonės, tokia strategija galėtų turėti tam tikrą poveikį, nors tiesiogiai ir nesusijusį su emigrantais. Bet šiuo konkrečiu atveju aš tokios potencijos taip pat nematyčiau“, – savo įžvalgomis dalijosi doc. dr. A. Ramonaitė.

Anot jos, vienintelis teigiamas šios partijos steigimo aspektas yra tas, kad galbūt ji paskatins diskusijas dėl emigrantų aktyvesnio politinio dalyvavimo rinkimuose.

„Nėra taip, kaip daug kas sako, kad emigrantai negali balsuoti, nes užsienyje sudėtingos sąlygos. Iš tikrųjų tos sąlygos emigrantams balsuoti yra gana palankios, nebūtina važiuoti į ambasadą, galima balsuoti paštu, ir tai nereikalauja jokių papildomų sąnaudų“, – teigė ji.

Doc. dr. A. Ramonaitės manymu, emigrantai galėtų tapti svariais politinės sistemos dalyviais, nors tam tikros visuomenės dalies skeptiškumas, pavyzdžiui, jų dalyvavimui rinkimuose, iš dalies yra suprantamas.

Daugėja parvažiuojančiųjų, bet…

Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą sugrįžo apie 14 tūkst. buvusių emigrantų. Skelbiama, kad šis rodiklis yra 3,3 karto didesnis nei 2010 metais.

Statistikos departamento direktoriaus pavaduotojos Dalios Ambrozaitienės teigimu, šie duomenys dar nėra galutiniai, tačiau bendra tendencija esą rodo, kad grįžtančiųjų skaičius iš tiesų auga.

Tiesa, ji neatmetė galimybės, kad augantis grįžtančiųjų skaičius gali būti susijęs ir su tam tikru sezoniškumu, kai prieš kelerius metus studijuoti išvykę asmenys, baigę studijas, parvažiuoja namo.

„Objektyvi statistika rodo, kad mūsų piliečių sugrįžta daugiau. Tėvynainiai išvyksta ir po kurio laiko, galbūt užsidirbę ar baigę studijas, parvyksta. Tiesiog tokia yra statistika, mes ją apskaičiuojame naudodami gyvenamosios vietos deklaravimą“, – teigė D. Ambrozaitienė.

Kita vertus, pasak jos, žmonės esą yra labiau nei seniau suinteresuoti deklaruoti grįžimą dėl sveikatos draudimo. „Žmonės, kurie grįžta, irgi yra suinteresuoti nueiti ir užsiregistruoti, nes ir vėl tai susiję su sveikatos draudimu. Niekad nežinai, kada kas gali nutikti“, – kalbėjo pašnekovė.

Lietuva muša emigracijos rekordus

D. Ambrozaitienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš Lietuvos išvykstančių asmenų mastai nemažėja.

„2010 metais, kai įsigaliojo įstatymas (pradėta griežčiau taikyti įstatymo nuostatas dėl sveikatos draudimo apmokėjimo tvarkos – aut. pastaba), padidėję emigracijos mastai galėjo būti susiję su tuo, kad išvykimą deklaravo ir tie asmenys, kurie iš Lietuvos emigravo kur kas anksčiau.

Na, o remiantis 2011 metų statistika, tie mastai tebėra labai dideli ir jie atspindi daugmaž realiai intensyvią praėjusių metų emigraciją“, – viešojoje erdvėje sklandančius gandus, kad esą emigracijos mastai nėra tokie jau dideli kaip skelbiama, komentavo Statistikos departamento atstovė.

Pranešama, kad pernai iš Lietuvos išvyko beveik 55 tūkst. gyventojų. Apie itin didelį emigracijos iš Lietuvos mastą neseniai paskelbė ir Europos Komisija.

Nuo kitų metų kai kurioms Lietuvos baldų gamybos įmonėms teks konkuruoti su Švedijos baldų prekybos koncernu „Ikea“. Koncernas SBA pripažįsta, kad „Ikea“ atėjimas turės įtakos jo prekybos verslui, tuo tarpu „Vilniaus baldai“ Švedijos koncerno atėjimo nesibaimina, nes nėra jo konkurentai.

Švedų koncernas yra ilgametis SBA verslo partneris, tačiau Lietuvos bendrovei su juo teks konkuruoti ir mažmeninėje prekyboje, nes Vilniuje planuojama atidaryti „Ikea“ parduotuvę, kuri veiks pagal franšizę, rašo portalas eversus.lt.

Koncernas SBA nurodo, kad „Ikea“ darys įtaką jo parduotuvių tinklui „Idėjos namams“.

„Natūralu, kad pirkėjai eis, domėsis, pirks visame pasaulyje žinomame baldų prekybos centre. Kita vertus, savo klientams mes siūlome platesnį apdailos detalių pasirinkimą, įvairesnio dizaino – ne tik skandinaviško dizaino baldus, todėl tikimės išlaikyti ar gana greitai „atgauti“ kitokį dizainą mėgstančius klientus“, – sakė koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Daugiau nei 90 proc. visos SBA koncerno baldų įmonių pagamintos produkcijos iškeliauja į 326 „Ikea“ parduotuves 38 pasaulio valstybėse.

Bendrovės „Vilniaus baldai“, 100 proc. produkcijos parduodančios „Ikea“, vadovas Aidas Mackevičius sako, kad ji dirba tiesiai su „Ikea“ prekybos atstovybe, todėl apie planuojamą jos parduotuvę pagal franšizės sutartį nėra informuota.

„Mes nežinome, kada bus „Ikea“ Lietuvoje, ir ar ji tikrai bus. Kai gausime nurodymą spausdinti baldų surinkimo instrukcijas ir lietuviškai, tada ir bus aišku, kad ji tuoj atsidarys ir pas mus. Jeigu ši parduotuvė bus atidaryta, tai mes pagaliau išvysime savo produkciją Lietuvoje. O kaip ji į ją pateks, sprendžia pati „Ikea“, – teigė A.Mackevičius.

„Ikea“ prekybos centrą šalia tarptautinio Vilniaus oro uosto, Žirnių gatvėje planuojanti atidaryti Islandijos kapitalo bendrovė bendrovė „Felit“ į centrą ketina investuoti iki 47 mln. eurų (apie 163 mln. litų), o papildomai apie 60 mln. eurų (207 mln. litų) – į kitus komercinius objektus. Planuojama, kad jame dirbs apie 200 žmonių.

Lietuvos bendrovės „Felit“ vadovas Sigurduras Palmasonas pernai gruodžio viduryje sakė, kad centro statybą planuojama pradėti 2012 metų pavasarį.

„Felit“ per Nyderlanduose registruotą įmonę „FE Corporation“ Lietuvoje valdo bendrovę „Felit“. 2010 metų kovo pabaigoje įsteigtos įmonės įstatinis kapitalas yra 345 tūkst. litų. „Felit“ Registrui centrui nurodė, jog bendrovė Lietuvoje ketina plėtoti „Ikea“ mažmeninę prekybos sistemą.

„Felit“ prekybos centrą „Ikea“ atidarys franšizės pagrindais – jos plotas siektų 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto.
Praneša: 15min.lt